2005 01 09
Taip teka gyvenimas…
Hmn… jau ir taip norisi išvažiuot, bet kartu ir taip labai nesinori palikti visko… Taip norisi kai kuriuos žmones įsidėt į kišenę (ar bent jau į lagaminą su ratukais, nes į kišenę turbūt netilptų), ir turėt su savim visad ir visur. 
Bet čia jau didžiulis egoizmas, didybės manija, paranoja ir šiaip šizofrenija (šis sakinys tai ir įrodo).
O šiaip… gyvenimas teka, liūdniau ar linksmiau… Nereikia užsisapnuoti, kad ir kokie gražūs tie sapnai būtų… Bet todėl jie ir sapnai, nes visiškai nerealūs. Ir po to gyventi, nuolat nusiviliant, nėr labai smagu…
Paskelbė SilvereX (18:46) kategorijoje mintys randomu
emm..isivaizduoju, kaip liudna turetu but palikti viska..bet juk ne visam gyvenimui ishvaziuoji.uztat kiek bus nauju ispudziu, nauju pazinciu ir visokio kitokio gerio:)
juk ish tikruju laimingi galime pasijusti, kai nesam prie nieko prisirishe..
graziu sapnu :Z
kiekvienas issiskyrimas su mylimais zmonem, su mylima aplinka, namais daiktais ir visais dalykais kurie tave supa yra skaudus…bet i viska glaima ziureti taip kaip nori ir matyti viska taip pat kaip nori…gali paskesti savo mintyse apie tai kas buvo ir verkti kiekviena karta prisimines kad lagamine neturi draugu…arba gali kiekviena karta su dziaugsmu prisiminti savo praeiti ir dziaugtis kad gyvenime turejai tokius draugus kuriuos prisiminus norisi nusisypsoti…tuo gyvenimas ir grazus kad kiekviena akimirka mes patiriame, pamatome, isgyvename kazka naujo, cia ir slypi visas gyvenimo grozis…nes pagalvok kox butu gyvenimas jei kiekviena diena butu vis tas pats ir tas pats vis tie patys ir tie patys zmones…tai taptu rutina ir monotonija…dziaukis kad gyvenimas tau duoda sansa pabegti nuo visos sitos monotonisjo…beto tu juk grisi ir tave mylintys zmones, sena ir mylima aplinka nebus niekur dinge jie bus salia…tad pirmyn i kelia…ir nepamirsk megautis gyvenimu…jis yra grazus tik pastebek tai…