2004 12 28
Dovanos
Kažkaip… kartais užsidegi geru noru… tokiu, kaip artimam žmogui padovanot dovaną… gerą dovaną… labiausiai trokštamą dalyką, kokį tik gali pats padovanoti… Tada visą dieną apie tai pragalvoji… svajoji, kaip tas žmogus džiaugsis dovana… o tada – siaubo akimirka – o ką, jei tos dovanos atsisakys?.. jei ji bus per daug gera, vertinga ir visokia kitokia, kad būtų galima ją priimti?.. trumpiau tariant, per daug įpareigojanti? Nors jokio įsipareigojimo ir nelauki… o net jei ir norėtum, tai vis tiek nelauki ir nesitiki… ir visgi… kartais minutė tikros laimės nusviestų užmarštin metus liūdnumos… 
Paskelbė SilvereX (23:18) kategorijoje mintys randomu
Dovanok. Negalvok du kartus. Patikėk, abu turėsit ką prisiminti
Kalbu iš asmeninės patirties, niekada nesigailėsiu kai ką padaręs… Duok Dieve, gal pavyks dar gražesnę dovaną padovanoti, galbūt nuostabiausia iš viso ką esu padaręs iki šiol, ir tikrai ne todėl, kad tai kažką įpareigotų… Tiesiog man nuo to gera ir šilta viduje… 
padovanok man, as nesijausiu tau isipareigojus
Neitiketina, bet pries menesi butent taip ir jauciaus:) Buvo pilna sirdis gerumo ir taip norejosi padovanoti tai, kas tikrai butu verta nors daleles to zmogaus. Tris sunkias dienas praleidau darydamas dovana ir mintyse sukos tas zavus tikejimasis, kad tai, ka darai kazkam suteiks siek tiek dziaugsmo, tas naivus pasitikejimas, kai uzmiegi nutiesdamas tilta i svajones, tas malonus kutenimas, kai neaisku ko gribtis… Spindejau;) Tik deja neisvydau tos akimirkos, kai ji isvydo dovana… Dovana mus net trumpam iskyre, o po to visu grazumu parode, kas yra tikra draugyste!!!